Jobo 34

₂„Klausykitės, išminčiai, mano žodžių,

ištempkite, žinovai, savo ausis.

₃Juk ausis taip svarsto žodžius,

kaip gomurys ragauja maistą.

₄Pažinkime, kas teisinga,

nuspręskime tarpusavy, kas gera.

₅Juk Jobas sakė: ‘Esu teisus,

bet Dievas nepripažino mano teisumo.

₆Nepagrįstai esu laikomas melagiu;

nepagydomai žaizdotas, nors esu be kaltės’.

₇Kas per žmogus tas Jobas?

Jis gurkšnoja pajuoką kaip vandenį,

₈bendrauja su piktadariais

ir susideda su nedorais vyrais.

₉Juk jis sako: ‘Žmogui nėra jokios naudos

patikti Dievui’.

₁₀Taigi, protingieji vyrai, klausykitės manęs!

Ne Dievui daryti tai, kas nedora,

ne Visagaliui daryti tai, kas pikta!

₁₁Juk jis atlygina pagal žmogaus darbus,

su kiekvienu elgiasi pagal jo elgesį.

₁₂Juk Dievas iš tikrųjų nedaro, kas nedora,

Visagalis nėra neteisingas.

₁₃Argi kas nors kitas patikėjo jam žemę

ir pavedė jam visą pasaulį?

₁₄Jei tik jis panorėtų

atšaukti savo dvasią ir gyvybės alsavimą,

₁₅visi gyvūnai tuoj pražūtų,

ir žmonija sugrįžtų į dulkes.

₁₆Tad jei turi supratimo, išgirsk!

Klausykis, ką sakau.

₁₇Argi nekenčiantis teisingumo galėtų valdyti?

Nejau tu pasmerksi Teisųjį ir Galingąjį,

₁₈kuris karaliui sako: ‘Tu niekšas!’

ir kilmingiesiems: ‘Jūs nedori!’ –

₁₉kuris nerodo šališkumo nei didžiūnams,

nei gerbia turtuolį labiau už vargšą?

Juk jie visi – jo rankų kūriniai.

₂₀Akies mirksniu jie miršta vidurnaktį;

žmonės parbloškiami ir išnyksta,

galingieji pašalinami ne žmogaus ranka.

₂₁Juk jo akys stebi mirtingojo kelią

ir mato kiekvieną jo žingsnį.

₂₂Nėra tamsos ar juodos nakties,

kurioje galėtų slėptis nedorėliai.

₂₃Nereikia jam šaukti

nė vieno į teismą.

₂₄Jis sutriuškina galinguosius be tardymo

ir kitus pasodina jų vieton.

₂₅Kadangi pažįsta jų darbus,

jis parbloškia juos ir sutriuškina naktį.

₂₆Parbloškia juos dėl jų nedorumo

viešoje vietoje kaip nusikaltėlius,

₂₇nes jie buvo neištikimi jam

ir nė kiek nepaisė jo įsakymų.

₂₈Taip jie privertė vargšus šauktis Dievo,

ir jis išgirdo prislėgtųjų pagalbos šauksmą.

₂₉Jei jis tyli, kas gali jį smerkti?

Jei jis slėptų savo veidą, kas galėtų jį matyti –

ar tai būtų tauta ar žmogus, –

₃₀kad neviešpatautų nedoras žmogus,

nė tie, kurie suvilioja žmones?

₃₁Tarkime, kas nors sakė Dievui:

‘Iškentėjau bausmę, daugiau nenusižengsiu;

₃₂pamokyk mane, kad galėčiau matyti;

jei pikta padariau,

daugiau to nedarysiu’.

₃₃Argi jis turėtų atlyginti, kaip tau patinka,

dėl to, kad tu atmeti ką jis daro?

Juk tu turi rinktis, o ne aš;

užtat sakyk, ką žinai.

₃₄Protingi žmonės man sakys,

ir išmintingas vyras, mane išgirdęs, tars:

₃₅‘Jobas kalba nežinodamas,

jo žodžiai neapgalvoti’.

₃₆O, kad Jobas būtų iki galo išmėgintas,

nes jis kalba kaip nedoras vyras!

₃₇Juk jis savo nuodėmę papildo maištu,

mūsų akyse skeryčiojasi

ir vis daugiau burnoja prieš Dievą“.